A. Karalius: 4 požiūrio skirtumai (II dalis) 2010-02-08 08:16

Pirmąją publikacijos dalį skaitykite čia.

1. LAIKAS. Stiprūs žmonės žiūri į negandas kaip į laikinas. Jie šventai tiki, jog nesėkmės greitai praeis ir viskas vėl bus gerai.

Pavyzdžiui, jie sako: „Šiandieną iki pietų aš negalėsiu apmokėti šios sąskaitos. Tačiau savaitės bėgyje manau surasiu pinigų ir padengsiu visas skolas.“ Silpni žmonės įsitikinę, jog problemos tęsis labai ilgai. Pavyzdžiui: „Ši krizė nežinia kada baigsis. Man kartais atrodo, kad ji nesibaigs niekados.“ „Aš sergu, jau niekuomet nepasveiksiu ir nieko gero iš savo ateities aš jau nesitikiu.“

2. IŠPLITIMAS. Stiprūs žmonės stengiasi susiaurinti nemalonių dalykų išplitimo ribas.

Jie mato labai konkrečias ribas tarp to, kas yra gerai, ir tarp to, kas yra blogai. Jie nesako: „Aš sergu“. Jie sako: „Man skauda dešinės kojos mažąjį pirštuką“. Silpni žmonės linkę išplėsti negandas į visas gyvenimo sritis, lyg negandos būtų nesuvaldomas gaisras. Pavyzdžiui, jie mėgsta sakyti: „Aš sugniuždytas, esu nevykėlis, prastas vadovas, neatsakingas tėvas, ir mano gyvenimas yra sugriuvęs“.

3. PRIEŽASTIS. Kai mus aplanko nelaimė, protas pradeda paniškai reikalauti atsakymo į klausimą: kas dėl viso to kaltas? Silpni žmonės susidūrę su nemalonumais linkę ieškoti kaltų. Daugelis vyrų linkę kaltinti kitus žmones, o daugelis moterų linkusios kaltinti save.

Ir pirmu, ir antru atveju žmogus, rodantis pirštą į kaltininką, taip pat ir į save, jaučiasi bejėgis. Stiprūs žmonės supranta, kad tikroji nesėkmių priežastis yra išorėje. Pavyzdžiui, lietus lyja dėl to, kad yra toks oras. Pasaulinė krizė yra taip pat išorinis veiksnys. Taigi, jie yra nelinkę ieškoti kaltų. Ir neišgyvena per didelio kaltės jausmo, jie nelinkę prisiimti atsakomybės už tuos dalykus, kurie nuo jų nepriklauso, tai jiems leidžia išsaugoti jėgas, kurios bus reikalingos tam, kad galėtų taisyti padėtį.

Jiems ne tiek svarbu, kas sukėlė negandas ir problemas. Praeitis jiems įdomi tiek, kiek jie gali iš jos pasimokyti. Net ir patys, būdami prisidėję prie problemų kūrimo, jie per daug nesuka sau galvos dėl perdėtos graužaties ir nedaužo galvos į sieną, šaukdami: „Aš kaltas, kaltas, kaltas“. Intuityviai jie supranta, kad kaltė neturi nieko bendra su atsakomybe.

Kai žmogus jaučiasi kaltas dėl visų pasaulyje vykstančių blogų dalykų, jis tampa sugniuždytas, tai tampa nebepakeliama ir tai atima paskutines jėgas. Stiprūs žmonės tiki, jog tikroji atsakomybė labiau susijusi su noru ir pasiryžimu pataisyti blogą situaciją. Todėl visas savo jėgas deda į aktyvius veiksmus, kurie padeda išspręsti iškilusias problemas. Taip pat galvodami apie ateitį, jie galvoja apie tai, kaip užtikrinti, kad ateityje tos problemos nepasikartotų. Kitais žodžiais, jie puola gesinti gaisrą ir pasirūpina „priešgaisrine“ saugumo sistema.

4. KONTROLĖ. Tam, kad turėtų galimybę taisyti padėtį, stiprūs žmonės sutelkia visą savo dėmesį į tas sritis, kurias gali kontroliuoti, t.y. keisti, daryti įtaką. Pavyzdžiui, jie mąsto taip: „Aš negaliu pakeisti visos ekonominės situacijos pasaulyje, bet aš galiu kontroliuoti mano šeimos išlaidas ir planuoti veiksmus, kurie padės išeiti iš finansinės krizės“. Arba: „Aš sergu vėžiu, bet tai faktas, kurio aš negaliu pakeisti, tačiau galvodamas apie tai, ką aš iš tikrųjų galiu padaryti, aš galiu surasti geriausią gydytoją, laikytis visų gydytojo nurodymų ir sutvarkyti savo dienotvarkę taip, kad daugiau laiko praleisčiau su savo artimaisiais“.

O kaip tokiais atvejais reaguoja silpni žmonės? Arba pradeda panikuoti, arba viską dramatizuoja, arba pilnai atsiduoda bejėgiškumui. Jų galvoje sukasi mintis: „Aš nieko negaliu pakeisti, aš esu visai bejėgis. Kodėl visa tai atsitiko su manimi? Už ką visa tai? Aš toks nelaimingas“. Antra labai svarbi kontrolės dalis – požiūrio pasirinkimas.

Gyvenime, be abejo, būna situacijų, kurioms mes visai negalime daryti įtakos, pavyzdžiui, artimųjų žmonių mirtis. Net esant tokioms kritinėms situacijoms, mes turime pasirinkimą: mes galime pasirinkti tokį požiūrį, kuris priduos mums jėgų arba pasirinkti požiūrį, kuris atims paskutines jėgas.

Stiprūs žmonės klausia savęs: „Ar tai, kaip aš žiūriu į šią situaciją, sustiprina mane, ar priduoda jėgų, ar įprasmina visa tai, kas nutiko su manimi?“ Ir jeigu atsakymas yra NE, jie keičia savo požiūrį.

Silpni žmonės šventai tiki, kad ne tik negali daryti įtakos situacijai, bet ir jų emocinė reakcija yra jiems nepavaldi. Jie kalba taip: „Aš nežinau, kas man darosi... aš negaliu suvaldyti ašarų... mane apėmė depresija ir neapleidžia jau daugelį dienų... aš jaučiuosi sugniuždytas, netekęs jėgų ir nieko negaliu su tuo padaryti.. arba mane užvaldo pyktis, noras atkeršyti ir aš žinau, kad tai žlugdo mane...“

Algirdas Karalius 

Siųsti draugui

Kam: (el.paštas)

Nuo: (el.paštas)

Pastaba: (neprivalomas)